Šiame seminare bus siekiama pateikti teisingą informaciją apie įvairius su lytiškumu susijusius dalykus. Kitas šių pratybų tikslas – ugdyti tolerantišką požiūrį į žmones, kurių lytinė orientacija yra kitokia nei daugumos ir kurie nekenkia ir nežemina kitų asmenų. PAGRINDINIAI DALYKAI
Lytiškumas – labai plati sąvoka Lytiškumo (anglų k. – sexuality) sąvoka apima daugelį žmogaus elgsenos aspektų, tarp jų ir lytinį tapatumą (identitetą), lytinę orientaciją, lytinę ir reprodukcinę sveikatą, lytinius santykius, geismą, intymumą. 3 priede visi šie aspektai aprašyti detaliau.
Šių pratybų metu labai svarbu pabrėžti, kad: - kiekvienas žmogus nuo gimimo iki mirties yra lytinė būtybė. Kiekvienas turi seksualinius jausmus. Žmonėms senstant keičiasi tik būdas, kaip tie seksualiniai jausmai išreiškiami; - kiekvienas asmuo yra atsakingas už savo lytinį elgesį ir jo pasekmes; - būtina gerbti kito asmens lytiškumo išraišką (asmens lytinę/seksualinę orientaciją), jei tik ji nekenkia kitiems ir nežemina jų; - yra daug būdų išreikšti seksualinius jausmus, o lytiniai santykiai yra tik vienas tokių būdų; - kiekvienas asmuo turi savo vertybių sistemą lytiškumo atžvilgiu ir ją privalu gerbti; - labai svarbu turėti teisingą informaciją apie dalykus, susijusius su lytine sveikata ir santykiais. Teisingos žinios padės Jums apsaugoti savo sveikatą. Kadangi yra labai daug klaidingos informacijos apie žmonių lytinę orientaciją, ši tema kiek plačiau išdėstyta šiose pratybose. Lytinis identitetas tai asmens supratimas, kas jis/ji yra lytine prasme, tai supratimas ką jam/jai reiškia būti vyru ar moterimi. Asmens lytinio identiteto (tapatumo) dalis yra jo lytinė (seksualinė) orientacija, t.y. žmogaus fizinis potraukis tos pačios lyties, priešingos, ar abiejų lyčių asmenims. Heteroseksualumas – tai lytinė orientacija, kai asmuo jaučia fizinį potraukį priešingos lyties asmenims. Homoseksualumas – tai lytinė orientacija, kai asmuo jaučia fizinį potraukį tos pačios lyties asmenims. Biseksualumas – tai lytinė orientacija, kai asmuo jaučia fizinį potraukį abiejų lyčių asmenims. Dauguma žmonių paprastai jaučia fizinę trauką vienos ar kitos lyties asmenims, tačiau kai kurie žmonės yra biseksualūs. Transvestitas – tai asmuo, kuris rengiasi, elgiasi kaip priešingos lyties asmuo. Transseksualas – tai asmuo, kuris imasi priemonių siekdamas pakeisti savo fizines savybes, kad taptų visiškai panašus į tos lyties asmenį (pvz.: hormonų vartojimas ar lyties keitimo operacija ar pan.). Yra asmenų, kurie turi ir transvestitų, ir transseksualų savybių, pavyzdžiui, rengiasi, kaip priešingos lyties atstovas ir vartoja hormoninius preparatus, nors operacijos gali ir nedaryti (angliškai tokie asmenys vadinami transgender).
Pagrindiniai dalykai apie homoseksualumą - Lytinis potraukis tos pačios lyties asmenims gali atsirasti ankstyvojoje paauglystėje, tačiau tai dar nereiškia, kad tokia lytinė orientacija išliks visą gyvenimą. - Tyrimai rodo, kad nedidelis gyventojų procentas yra lytiškai orientuoti į tos pačios lyties asmenis (nėra patikimų duomenų, nes įvairūs tyrimai rodo skirtingus rezultatus). Nuomonės, kokios yra homoseksualumo priežastys, yra taip pat skirtingos. Kai kurie mokslininkai teigia, kad tai nulemta genetikos. Kiti mano, kad tai yra įgyjama auklėjimo metu ar nulemta socialinių veiksnių. Vienu ar kitu atveju, jaučiantiems potraukį tos pačios lyties asmenims, ši lytinė orientacija yra svarbi jų asmenybės dalis, panašiai, kaip ūgis, veido bruožai ir pan. - Daugelyje visuomenių egzistuoja tokie reiškiniai, kurie vadinami stigma ar homofobija. Homofobija – tai neracionali homoseksualumo baimė. Pavyzdžiui, ataskaitoje apie Jungtinę Karalystę teigiama, kad 50% homoseksualių vyrų bei biseksualių jaunuolių, jaunesnių nei 18 metų amžiaus, buvo fi ziškai užpulti. Homofobija stipri ir Lietuvoje. Todėl jauni homoseksualūs žmonės dažniausiai nutyli šį faktą apie savo asmenybę ir atskleidžia jį tik saugioje aplinkoje, pavyzdžiui, savigalbos grupėse ar draugų rate. - Homoseksualumas dažnai painiojamas su pedofilija. Kai kurie žmonės mano, kad šios dvi savybės yra susijusios tarpusavyje. Tai netiesa. Pedofilija yra lytinis potraukis vaikams ir gali pasireikšti tiek homoseksualiems, tiek heteroseksualiems žmonėms. Pedofilija yra nusikaltimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Daugiau informacijos šia tema galite rasti www.atviri.lt. Rekomendacija Kalbant apie lytiškumą, o ypatingai – apie lytinę orientaciją, turite atminti, kad kai kurie jūsų grupės dalyviai gali būti homoseksualūs arba dar nėra tikri dėl savo lytinės orientacijos. Todėl labai svarbu naudoti tinkamus žodžius ir sekti savo kalbą. Kalbėdami apie homoseksualios orientacijos asmenis venkite vartoti tokius terminus, kaip „jie” ar „tokie žmonės, kaip jie”. 4 PRIEDAS LYTIŠKUMAS Lytiškumo (anglų k. – human sexuality) sąvoka bus nagrinėjama penkiais aspektais, kurie vienas kitą veikia.. Kad lengviau suprastumėte lytiškumo sąvoką, pagalvokite apie kokią nors kasdienę situaciją ir pamėginkite ją išnagrinėti visais lytiškumo aspektais. Svarbu suvokti, kad ne kiekvienas asmuo atvirai parodo visas lytiškumo puses. Kiekvieno žmogaus lytiškumas turi šviesiąją ir tamsiąją puses. Tai tarsi dėžė, turinti daug langų – kai kurie jų yra skaidrūs ir švarūs (tie, kurie yra įsisąmoninti), kiti yra uždengti (tai ignoruojami, neigiami, dalykai). Paveikslas: Penki lytiškumo aspektai ir jų komponentai 1. Jusliškumas (anglų k. – sensuality) – tai savo kūno suvokimas ir gebėjimas jį priimti; galimybė priimti ir mėgautis savo ir kito asmens kūnu psichologine bei fizine prasme; galimybė suvokti pasaulį visomis penkiomis juslėmis – liečiant, ragaujant, matant, užuodžiant ir girdint. Kūno įsivaizdavimas. Kai žmonėms patinka jų kūnas (jie jaučiasi patrauklūs), stiprėja pasitikėjimas savimi, jie jaučiasi drąsiai išbandydami naujus potyrius, jiems sekasi užmegzti draugystę su priešingos lyties asmenimis ir pan. Jauni žmonės garbina žymius asmenis, nori būti į juos panašūs, tačiau dažnai nusivilia pažvelgę į save veidrodyje. Tai ypatingai pasakytina apie tuos jaunuolius ar jaunuoles, kurių išvaizda neatitinka grožio ir seksualumo etalono, pateikiamo visuomenės informavimo priemonėse. Lytinis ir juslinis patyrimas. Žmonės patiria malonumą liesdami savo ir kito kūną. Tokių jausmų kulminacija pasiekiama lytinių santykių su mylimu žmogumi metu. Netgi kasdieniai pojūčiai – skonis, lytėjimas, klausa, rega ir kvapas – suteikia mums pasitenkinimą tuo, kad esame gyvi. Prisilietimai. Prisilietimų poreikis kartais dar vadinamas „prisilietimų badu”. Paaugliai patiria daug mažiau fizinių kontaktų su savo tėvais, nei vaikai. Daugelis jaunų žmonių patenkina šį poreikį bendraudami su savo bendraamžiais. Kartais lytiniai santykiai pradedami ne dėl lytinės aistros, bet paprasčiausio noro būti apkabintam artimo žmogaus. Fizinis potraukis. Fizinis artumas ar fizinis potraukis atsiranda dėl psichinių impulsų. � iame procese dalyvauja visos juslės – rega, klausa, lytėjimas ir t.t. Jos ir sukuria tą jausmą, kurį jaučiame, kai pirmą kartą pamatome kokį nors žmogų. Pavyzdžiui, priežastis, kodėl mums patinka ar nepatinka pirmą kartą sutiktas asmuo gali būti jo kvapas. Kai kurie kvapai gali sukelti mūsų vaizduotėje gražias emocijas, fantazijas, atsiminimus, o tai sustiprina asmens išorinį poveikį. Paauglystėje labai svarbūs tampa gerai žinomi žmonės – aktoriai, muzikantai, atlikėjai ir pan. Jei jaunuolis ar jaunuolė yra išoriškai panašus į kokią įžymybę, tikėtina, kad jis/ji bus populiaresnis savo bendraamžių grupėje. Fantazijos. Žmonės kartais gyvena savo fantazijų pasaulyje, kurdami įsivaizduojamus lytinius santykius. Jaunimas dažnai mano, kad seksualinės fantazijos yra kažkas bloga, todėl svarbu padėti jauniems žmonėms suvokti, kad kiekvienas turi tokių fantazijų ir nereikia to baimintis. 2. Intymumas – tai gebėjimas ir poreikis gauti bei dalytis emociniu artumu su kitu asmeniu. Rūpestis. Rūpindamiesi kitais, mes sužinome apie kitų džiaugsmus ir liūdesį. Tai reiškia atvirumą įvairioms emocijoms, įskaitant ir tas emocijas, kurios kelia skausmą. Intymūs santykiai, aišku, yra galimi tik tada, kai mes rūpinamės kitu žmogumi. Dalijimasis. Kai dalijamės meile ir intymumu, mūsų santykiai darosi artimesni. Jusliškumas apibūdinamas kaip f zinis artumas, o intymumas – emocinis artumas. Meilė ir simpatija. Emocinis bendrumas ir malonumas rodo, kad esame kažkam labai artimi. Rizika. Labai artimuose santykiuose žmonės vienas kitam atsiveria, dalijasi savo išgyvenimais, emocijomis, asmeninio gyvenimo detalėmis. Dalydamiesi savo jausmais ir mintimis, mes rizikuojame – kitas asmuo gali ir nejausti tokio pat artumo. Vis dėlto nuoširdūs artimi santykiai negalimi be atvirumo ir savo jausmų atskleidimo. Galimybė būti įskaudintam. Dalydamiesi jausmais, rūpesčiu, meile mes emociškai rizikuojame, nes visa tai sudaro sąlygas būti įskaudintiems. Asmuo, kurį mes mylime ir kuriuo rūpinamės, su kuriuo dalijamės savo gyvenimu, gali mus emociškai įskaudinti. 3. Lytinis identitetas. Lytinis identitetas – tai lytiškumo suvokimas, supratimas, kas yra vyriškumas ir kas yra moteriškumas. Anot Shively ir DeCecco, lytinio identiteto komponentai yra šie: biologinė lytis; socialinės lyties tapatumas; socialiniai lyčių vaidmenys; lytinė orientacija. Biologinė lytis yra apspręsta nuo gimimo. Paprastai ji apibrėžiama labai lengvai, tačiau kai kuriais komplikuotais atvejais biologinė lytis nustatoma remiantis genetiniais ir fiziologiniais elementais. Socialinės lyties tapatumas. Socialinės lyties tapatumas reiškia supratimą, kad „aš esu vyras“ arba „aš esu moteris“. Tai suvokimas, dažniausiai atsirandantis dar ankstyvoje vaikystėje (apie 2 metų amžiuje). Socialinės lyties identitetas dažniausiai priklauso nuo socializacijos proceso. Jei aplinkiniai suvokia asmenį kaip vyrą ar moterį, atsižvelgdami į biologinę lytį, tuomet socialinės lyties identitetas yra savęs tapatumo dalis. Socialinius lyčių vaidmenis apsprendžia visuomenės lūkesčiai, kurių tikimasi iš moterų ar vyrų. Kūno forma, fizinė būklė, manieros, kalba, balso tembras, socialiniai santykiai, interesai, įpročiai – visa tai yra asmens socialinio lyties vaidmens dalis. Kartais biologinė lytis nesutampa su socialinės lyties identitetu. Asmenys, trokštantys būti kitos lyties asmenimis, vadinami transseksualais. Mažiau nei vienas asmuo iš 100000 taip jaučiasi. Socialiniai lyčių vaidmenys. Lyčių vaidmenys – įvairūs elgesio būdai, taikomi tam tikrai lyčiai. Lyčių vaidmenys gali keistis, priklausomai nuo kultūros bei tradicijų, lemiančių visuomenės nuomonę apie tai, ką vyras ar moteris turi ir gali daryti. Tai ypatingai svarbus lytiškumo aspektas paauglystės laikotarpiu, kai bendraamžių, tėvų, visuomenės informavimo priemonių bei kultūros daroma įtaka yra didžiausia. Paaugliui labai sunku nuspręsti, kas yra priimtina ir kas ne. Paaugliai turi pasirinkti, su kuo ir kaip bendrauti, kuo užsiimti laisvu laiku, ką mokytis ir kokią profesiją pasirinkti. Lytinė orientacija. Asmens lytinė orientacija gali būti nukreipta į tos pačios lyties asmenis (homoseksualumas) arba į kitos lyties asmenis (heteroseksualumas). Kartais ji būna nukreipta abiem kryptimis (biseksualumas). Shively ir DeCecco teigia, kad lytinė orientacija turi būti nagrinėjama dviem aspektais – fiziniu pasirinkimu (tai, kam asmuo teikia pirmenybę lytiniuose kontaktuose) ir potraukio pasirinkimu (tai, kam asmuo teikia pirmenybę emociniuose santykiuose). Vaikai emocinius savo tėvų santykius pradeda stebėti nuo ankstyvo amžiaus ir todėl mato juos daug ilgiau, nei gali pastebėti fizinę tokių santykių išraišką. Todėl emocinis vaiko lytinės orientacijos aspektas paprastai išsivysto greičiau, nei fizinis. Lytinė orientacija gali vystytis kartu su socialiniais lyčių vaidmenimis, tačiau skirtumai tarp fizinių ir emocinių pasirinkimų išsivystymo gali išlikti. Lytinė orientacija dažniausiai pradeda pasireikšti paauglystėje, kai kurie homoseksualios orientacijos asmenys teigia kad jie pradėjo jausti potraukį tos pačios lyties asmenims būdami 10 – 11 metų amžiaus. Seksualinės fantazijos apie tos pačios lyties partnerius ankstyvajame paauglystės amžiuje yra normalus asmens raidos etapas ir negali būti siejamas su nuolatine asmens lytine orientacija. Išankstinis nusistatymas. Išankstiniai nusistatymai socialinės lyties atžvilgiu yra nulemiami stereotipų apie vyrų ir moterų vaidmenis visuomenėje. Vienas tokių išankstinių nusistatymų yra tai, kad vyrai yra stipresni ir protingesni už moteris. Kitas – kad vyrai negali suvaldyti savo spontaniškos aistros, nes neva tai nulemta hormonų. Kai kurie žmonės yra įsitikinę, kad moterys negali analitiškai mąstyti arba kad vyrai negali patys auginti vaikų. Dažnai žmonės priima tokius stereotipus net nesusimąstydami, ar šie dalykai turi ką nors bendra su socialine lytimi, ar ne. 4. Reprodukcija. Daugelis lytinio švietimo programų įtraukia lytinės ir reprodukcinės sveikatos temas, tačiau nedaug kalba apie patį lytiškumą. Vaisingumas, nėštumas ir gimdymas yra labai svarbūs lytiškumo komponentai. Vyras ir moteris sukurdami naują gyvybę, abu perduoda jai savo genus; vaikas – tai nauja, individuali, lytinė būtybė, kuri bus kitokia, nei jos tėvai. Lytinė ir reprodukcinė sveikata Lytinė ir reprodukcinė sveikata – tai gebėjimas daugintis, gimdyti vaikus, o taip pat elgsena bei asmeninės nuostatos, kurios užtikrina, kad lytiniai santykiai būtų sveiki fiziškai bei emociškai. Žinios. Svarbu žinoti apie savo ir priešingos lyties reprodukcinę sistemą bei jos funkcijas. Jauni asmenys, kurie turi žinių apie tai, gali priimti tinkamus sprendimus, susijusius su lytine sveikata bei elgesiu. Jausmai ir asmeninės nuostatos. Kalbant apie LPI, ŽIV ir AIDS, kontracepciją, abortą, nėštumą ir gimdymą, atsiskleidžia įvairios emocijos bei asmeninės nuostatos. Lytiniai santykiai yra visiems asmenims būdinga elgesio forma. Lytiniai santykiai gali suteikti didžiausią pasitenkinimą, patiriant fiziologinį bei emocinį orgazmą. Lytinių organų fiziologija ir anatomija. Čia kalbama apie žmogaus sveikatos dalį – organizmą bei jo funkcijas. Jaunuoliai ir jaunuolės, kurie pažįsta savo kūną, turi reikalingos informacijos apie LPI ir kontracepciją, gali išmokti saugoti savo lytinę ir reprodukcinę sveikatą, o taip pat apsisaugoti nuo LPI bei nepageidaujamo nėštumo. � i informacija vertinga net jaunuoliams, dar nepradėjusiems lytinio gyvenimo – tai gera investicija į jų ateitį. 5. Seksualumo išraiškos būdai – tai savo lytinio patrauklumo naudojimo, siekiant paveikti, kontroliuoti ar manipuliuoti kitais žmonėmis, būdai. Seksualumas lemia elgesį, kuris tariamai nėra kenksmingas. Tačiau kartais jis sąlygoja prievartą, nedorus ketinimus kito žmogaus atžvilgiu. Labai svarbu pabrėžti, kad niekas neturi teisės liesti kito asmens jam nepriimtinu būdu ir visi turi teisę nebūti liečiami tokiu būdu. Flirtavimas. Tai nekenksmingas ir malonus lytinis elgesys, jei jis nevirsta manipuliavimu kitu asmeniu. Gundymas. Provokuodamas kokį nors asmenį turėti lytinių santykių, gundantis asmuo tenkina savo seksualinius troškimus, tačiau nebūtinai atsižvelgia į kito (gundomo) asmens norus. Tai iš tiesų yra tikras manipuliavimas kitu asmeniu, siekiant turėti su juo/ja lytinių santykių. Seksualinis priekabiavimas. Seksualinis priekabiavimas – tai asmenį įžeidžiantys komentarai, kurie kitam asmeniui nėra priimtini (pavyzdžiui, replikos apie moters krūtų dydį). Netinkami prisilietimai – taip pat seksualinio priekabiavimo išraiška (vienas iš pavyzdžių – plekšnojimas per sėdmenis). Seksualiai priekabiauti gali pradėti mokytojai, darbdaviai ar kiti asmenys, siekdami įgyti palankumą gero pažymio, išsaugotos darbo vietos, geresnio atlyginimo ir pan. sąskaita. Incestas. Incestas – tai lytinis kontaktas tarp kraujo ryšio giminių. Tai yra baisi lytinių santykių forma, kadangi šiuo atveju naudojamasi vaikų ir paauglių pasitikėjimu savo artimaisiais. Įvykus incesto atvejams, suaugusieji dažniausiai stengiasi kaltinti nepilnametį. Incestas vaikams sukelia stiprų kaltės jausmą, pasitikėjimo aplinkiniais praradimą ir problemas, užmezgant santykius su kitais asmenimis ateityje. Išprievartavimas. Išprievartavimams (išžaginimas) reiškia kito asmens vertimą turėti lytinių santykių. Prievartos, grasinimų, bauginimų, seksualinio priekabiavimo naudojimas lytinių santykių metu visuomet traktuojamas kaip išprievartavimas, o tai yra baudžiamasis nusikaltimas. Teisės požiūriu, išžaginimas yra ko nors vertimas lytiškai santykiauti. Kitokia seksualinė veikla, kurios metu asmuo yra fiziškai sužalojamas arba asmeniui nepriimtinu būdu naudojamasi jo padėtimi, vadinama lytine prievarta. Kai suaugęs asmuo skatina ar verčia nepilnametį lytiškai santykiauti ar dalyvauti lytinėje veikloje, tai vadinama pedofilija. Pedofilija yra kriminalinis nusikaltimas. |
