Titulinis Titulinis Rašyti laišką Rašykite Struktūra Struktūra
Skambinti:
(8 46) 314 857
 
Šiandien: 2017m. Rugsėjo 21d.
Apie mus

|

Sužinok

|

Laikraštis

|

Paslaugos

|

Pilietiškumas

|

Fotogalerija

|

Rėmėjai

|

Kontaktai
 
     
     
Bendraamžių švietimas
Vaikams ir jaunimui
Naudingos nuorodos
Naudingos mintys
Pirmosios pagalbos teikimo taisyklės
Jaunimo sveikata
   Vystymasis paauglystėje
   Jausmai
   Lyčių vaidmenys
   Sprendimų priėmimas
   Santykiai
   Lytiškumas
   LPIP
   ŽIV / AIDS
   PMVP
Savanoriška veikla
Tavo teisės
Prezentacijos
 
Foto Konkursas
2 procentų parama
Video
Mokykloms
Tėvams
Naujienos
Verslumas
Vaikinams
Žaidimai
Merginoms
 

Dienos klausimas

 
Kurį metų laikotarpį renkiesi ?
 
Žiemą
Pavasarį
Rudenį
Vasarą
 
 

Kalendorius

 

2007.07.30 Prasideda stovykla smiltyn?je.

2007.07.10 Registracija stovyklai.

 
 

Vystymasis paauglystėje

 

Šio seminaro tikslas – suteikti jaunimui informacijos apie fizinį bei emocinį žmogaus vystymąsi paauglystėje. Taip pat siekiama, kad dalyviai suvoktų, jog šis pereinamasis laikotarpis reiškia perėjimą į brandos bei atsakomybės laikotarpį.

 

 

PAGRINDINIAI DALYKAI

 

Paauglystė – tai vystymosi tarpsnis, kurio metu žmogus labai sparčiai keičiasi, bręsta lytiškai, tačiau neišsyk suvokia suaugusio žmogaus vaidmenį, jo privilegijas ir atsakomybę

 

 

Paauglystės vystymosi stadijos

Yra trys paauglystės vystymosi stadijos:

 

·        ankstyvoji paauglystė,

·        vidurinioji paauglystė,

·        vėlyvojpaauglystė.

         Kiekviena šių stadijų pasižymi konkrečiomis savybėmis ir būdingais
         raidos bruožais.

 

Ankstyvajai paauglystei (mergaičių amžius – 10-13 metų, berniukų – 10-14 metų) būdingas staigus augimas bei lytinio brendimo pradžia.

 

        Lytinis brendimas yra sudėtinis procesas, kadangi jo metu viskas keičiasi: asmens išvaizda, mąstysena, emocijos ir elgesys. Paaugliams gali būti sunku patiems susidoroti su tokiais pokyčiais, jie gali jaustis sutrikę ar net išsigąsti.

 

        Lytinio brendimo metu vystosi pirminiai ir antriniai lytiniai požymiai. Pirminiai lytiniai požymiai – tai lyties organų vystymasis ir jų visiškas subrendimas. Antriniai lytiniai požymiai – tai fiziniai požymiai (išskyrus lyties organus), kuriais vyrai skiriasi nuo moterų. Pavyzdžiui, žemėja vaikinų balsas, platėja pečiai, pradeda augti plaukai pažastyse. Merginoms vystosi krūtys, platėja klubai, pradeda augti plaukai gaktos srityje ir pažastyse. Daugiau informacijos apie lytinio brendimo procesą  rasite 3 priede.

 

        Lytinio brendimo pradžia skiriasi priklausimai nuo žmogaus, tačiau dažniausiai prasideda maždaug nuo 10 metų amžiaus ir baigiasi 16-18 metų amžiuje. Kiekvienas asmuo vystosi labai individualiai: vienoms mergaitėms krūtinė pradeda augti 10 metų, kitoms – 12-13 metų, tai visiškai normalu. Paprastai mergaitės lytiškai bręsti pradeda anksčiau nei berniukai (žr. aukščiau).

 

        Jauni žmonės dėl tokių kūno pasikeitimų gali jaustis labai sutrikę, kartais jaudinasi, ar tai normalu. Kai kada šie pokyčiai sukelia perdėtą drovėjimąsi ir/ar susirūpinimą savo kūnu, o tai gali net iššaukti valgymo sutrikimus (žr. 11 seminarą „Sveika mityba“).

 

       Kai kurie jauni žmonės lytinio brendimo pradžioje ima savimi nepasitikėti, jaučiasi nelaimingi dėl savo išvaizdos, jaudinasi dėl bendraamžių požiūrio į juos. Labai svarbu suprasti, kad teigiamas savęs vertinimas yra itin svarbus sveikos gyvensenos veiksnys. Kai jaunuolis ar jaunuolė gerai save vertina, jis/ji jaučiasi labiau savimi pasitikintis (-i), sugeba atsispirti bendraamžių spaudimui ir priima sveikatą tausojančius sprendimus įvairiose situacijose (taip pat žiūrėkite 2 seminarą „Jausmai“ ir 4 seminarą „Sprendimų priėmimas“).

 

         Šioje paauglystės stadijoje labiau pradedama įsisąmoninti jausmus ir užsimezga pirmieji romantiniai santykiai tarp berniukų ir mergaičių (žr. 5 seminarą „Santykiai“).

 

          Viduriniojoje paauglystės stadijoje (mergaičių amžius – 14-15 metų, berniukų – 15-16 metų) pagrindiniai fiziniai pasikeitimai jau yra įvykę, tačiau vis dar vyksta savęs suvokimo procesas, paauglys stengiasi rasti savo identitetą ir stipriau sieja save su bendraamžiais. Nors tėvai ir kiti suaugusieji, kuriais pasitikima, vis dar yra svarbūs, vis dėlto jie vaidina jau nebe pagrindinį vaidmenį paauglio gyvenime. Labai įprastas šio paauglystės tarpsnio aspektas yra noras būti nepriklausomam.

 

     Jauni žmonės nori daugiau laisvės, tai dažnai iššaukia konfliktus su suaugusiais. Tokio amžiaus paaugliai yra labiau susimąstę, jų galvosena tampa sudėtingesnė, dažnai jie yra gana idealistiški, meilę išgyvena labai intensyviai ir dažnai desperatiškai (taip pat žiūrėkite 2 seminarą „Jausmai“).

 

           Vėlyvosios paauglystės metu (merginų amžius – nuo 16 metų, vaikinų – nuo 17, šio periodo pabaigos amžius konkrečiai neapibrėžiamas) kūnas įgauna suaugusiojo žmogaus formą, asmuo aiškiai save suvokia, susiformuoja mąstymas. šio amžiaus jauniems žmonėms meilės ryšiai tampa realistiškesni, aiškiau suvokiama, ką santykiuose reiškia duoti ir gauti, bendraamžių nuomonė pasidaro nebe tokia svarbi, jie atidžiau pradeda rinktis draugus, susiformuoja griežtesnės moralinės bei etinės vertybės. Jaunuoliai ir jaunuolės pradeda užsibrėžti savo gyvenimo tikslus, nors iš tiesų gali jaustis labai nesaugūs dėl savo ateities.

 

ŠALTINIAI

 

Conger, J.J., Adolescence and youth, Harper-Collings, New York, 1991.

Seifert, K.L. and Hoffnung, R.J., Child and adolescent development, Houghton Miffl in Company, Boston,

1991.

WHO, Department of Reproductive Health and Research, Family and Community Health. (www.who.

int/reproductive-health).

Peer education... a litle help from your friends. Planned Parenthood Centers of West Michigan, 1993.

 

 

3 PRIEDAS

 

ŽMOGAUS REPRODUKCINĖS SISTEMOS

 

ANATOMIJA IR FIZIOLOGIJA

 

1. Moters anatomija ir fiziologija (taip pat žiūrėkite 1 seminare pateiktą iliustraciją):

 

gimdos kaklelis – apatinė gimdos dalis, kuria į makštį patenka menstruacijų kraujas;

 

varputė (klitoris) – nedidelis ir jautrus mažųjų lytinių lūpų viršuje esantis organas;

 

kiaušialąstė – moteriškoji lytinė ląstelė;

 

gimdos gleivinė (endometras) – vidinis gimdos dangalas, puri ir kraujinga medžiaga kuri

atlieka embriono maitinimo funkciją jam augant;

 

kiaušintakiai – porinis organas, kuris jungia kiaušides su gimda; kaiušialąstė slenka gimdos link kiaušintakiais;

 

didžiosios lytinė lūpos – išorinės vulvos lūpos, priekyje ir užpakalyje susijungiančios odos raukšlės;

 

mažosios lytinės lūpos – vidinės vulvos lūpos;

 

šlapimtakis – kanalas, kuriuo šlapimas pašalinamas iš šlapimo pūslės;

 

šlaplė – vulvoje esanti anga, pro kurią prateka šapimas;

 

gimda (įsčios) – raumeninis kriaušės formos organas, kuris iš vidinės pusės padengtas gimdos gleivine (endometru); tai organas, kuriame apvaisintas kiaušinėlis išsivysto į vaisių ir kuriame iki gimimo auga kūdikis;

 

makštis (vagina) – tamprus kanalas, jungiantis gimdos kaklelį su lytiniu plyšiu; makštimi išteka menstruacijų skysčiai;

 

makšties prieangis (vulva) – makšties pradžia; ši sąvoka taip pat naudojama išoriniams lytiniams moters organams apibūdinti.

 

2. Mergaičių brendimo procesas

 

Keičiasi merginų ūgis ir svoris (jos tampa aukštesnės ir sunkesnės).

Vystosi ir didėja krūtys.

Lyginant su liemeniu, klubai tampa platesni, apvalėja kūno formos.

Pradeda augti plaukai pažastyse ir gaktos srityje.

Paprastai praėjus 2 – 2,5 metų po to, kai pradeda vystytis krūtys, merginoms atsiranda pirmosios mėnesinės. Tai vadinama „menarche”.

Oda pasidaro riebesnė (dėl to gali atsirasti spuogelių), nes suaktyvėja hormonai. Taip pat aktyvėja prakaito liaukų veikla, kuri gali sukelti didesnį prakaitavimą.

 

3. Moters reprodukcinis procesas

 

Mergaitei gimus, jos kiaušidėse būna tūkstančiai kiaušialąsčių. Metams bėgant merginų ir moterų menstruacijų metu išskiriama tik nedidelė jų dalis. Brendimo metu kas mėnesį mergaitės kiaušidės išskiria po vieną kiaušinėlį. Prasidėjus pirmosioms menstruacijoms, mergina gali pastoti bet kurių lytinių santykių metu. Apvaisinimas įvyksta, kai spermos ląstelės apvaisina kiaušinėlį, jam esant viename iš kiaušintakių.

 

Menstruacijų ciklas

 

Kaip jau minėta anksčiau, kiekvieną mėnesį moters organizmas ruošiasi apvaisinimui ir nėštumui. Tai vadinama menstruacijų (mėnesinių) ciklu.

Mėnesinių ciklas prasideda pirmąją menstruacijų dieną ir susideda iš fazių, kuriose kinta hormonų lygis organizme.

 

Priešovuliacinė fazė, 6 – 13 dienomis: Nuo pat mergaitės gimimo, jos kiaušidėse yra tūkstančiai kiaušialąsčių. Kiekvieną mėnesį kiaušidės išskiria hormoną, kuris vieną iš kiaušidėse esančių kiaušialąsčių padaro „vyraujančią” (pasiruošusią). Vidinis gimdos sluoksnis, gleivinė, sustorėja, suformuodama lygų kraujo ir audinių sluoksnį, vadinamą endometru. Endometras užtikrina, kad apvaisinta kiaušialąstė gautų pakankamai maisto ir vietos vystymuisi.

 

Ovuliacinė fazė, maždaug 14 diena: Kai kiaušialąstė visiškai subręsta, kiaušidės išstumia ją į kiaušintakį. Paprastai tai įvyksta mėnesinių ciklo viduryje. Kiaušintakiu kiaušialąstė juda gimdos link. Jei kiaušintakyje yra spermatozoidų, kiaušinėlis apvaisinamas ir prasideda nėštumas.

 

Priešmenstruacinė fazė, 15 – 28 dienos: Dėl progesterono kiekio endometras dar labiau sustorėja: taip gimda pasiruošia nėštumui. Jei įvyko apvaisinimas, kiaušialąstė juda gimdos link ir prisitvirtina gimdos gleivinėje, kuri užtikrina mitybą. Jei apvaisinimas neįvyko, kiaušialąstė suyra ir pasišalina.

 

Menstruacinė fazė, 1 – 5 dienos: Mėnesinės įvyksta, jei kiaušialąstė neapvaisinama. Jei gimdos gleivinei nereikia suteikti medžiagų, kad vystytųsi kiaušialąstė, ji suyra ir atsiskiria nuo gimdos sienelių. � iek tiek praplatėja gimdos kaklelis ir mėnesinių skysčiai, kuriuos sudaro suirusi gimdos gleivinė ir kraujo išskyros, pasišalina iš gimdos. Mėnesinės gali tęstis nuo trijų iki septynių dienų.

 

Maždaug penktą menstruacijų ciklo dieną kiaušidėse subręsta nauja kiaušialąstė ir ciklas prasideda nuo pradžių.

 

Pastaba:

 

paprastai kalbama apie 28 dienų ciklą, tačiau realus kiekvienos moters ciklas gali būti skirtingas. Kartais merginoms išvis neprasideda mėnesinės. Tai vadinama amenorėja. Tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

 

4. Vyrų anatomija ir fiziologija

 

šlapimo pūslė – išgaubtas organas, kuriame renkasi šlapimas;

 

šlapimtakis – traktas, kuriuo iš organizmo pasišalina šlapimas bei sperma, tačiau ne tuo pačiu metu;

 

prostata – liauka, esanti po šlapimo pūsle ir išskirianti sekretą, kuris susimaišęs su spermatozoidais sudaro spermą;

 

sėklinis latakas – latakas, kuriuo iš sėklidžių išmetami spermatozoidai;

 

varpa – išorinis vyrų reprodukcinis organas, kuriuo prateka šlapimas bei sperma. Varpos viduje yra varpos akytkūnis, kuris erekcijos metu prisipildo kraujo;

 

erekcija vyksta, kai į varpą priteka kraujo;

 

ejakuliacija – stiprus sėklos išmetimas iš varpos;

 

sperma (sėkla) – baltas skystis, kuris išmetamas iš varpos po ejakuliacijos. Sperma išmetama per šlapimtakį; erekcijos metu raumenys suspaudžia šlapimo pūslės prieangį, kad šlapimas negalėtų susimaišyti su sperma. Neišmesta sėkla grįžta atgal į vyro organizmą;

 

apyvarpė apsaugo jautrią varpos dalį, kuri vadinama varpos galvute;

 

sėklinės pūslelės – tai dvi vyro lytinių organų pridėtinės lytinės liaukos, esančios šalia prostatos ir išskiriančios sekretą, kuris yra spermos sudėtinė dalis;

 

kapšelis – tai odinis maišelis, kuriame yra sėklidės ir jų prielipai; jis plečiasi ir susitraukia priklausomai nuo temperatūros pokyčių;

 

spermatozoidai – vyriškosios lytinės ląstelės;

 

sėklidės – du ovalios formos organai, esantys kapšelyje; jos išskiria vyrišką hormoną testosteroną, o taip pat vyriškąsias lytines ląsteles – spermatozoidus.

 

5. Berniukų brendimo procesas

 

Vystosi ir didėja kapšelis bei sėklidės; didėja varpa.

Dėl augančių balso stygų žemėja balsas (balsas mutuoja).

Sėklidės pradeda gaminti spermatozoidus, prasideda ejakuliacija, galimos poliucijos (nevalingas sėklos išsiveržimas naktį).

Vaikinai pradeda sparčiai augti (net 10 cm per metus), didėja jų kūno masė, platėja pečiai.

Pradeda augti plaukai pažastyse, gaktos srityje, ant veido. Plaukuotumo didėjimas, ypatingai ant krūtinės ląstos, gali tęstis net 20 metų amžiaus ir vyresniems vaikinams. Stiprėja prakaito kvapas.

Sėklidžių gaminamas testosteronas yra reikalingas spermai gaminti. Brendimo laikotarpiu testosterono dėka: didėja ir jautrėja varpa ir kapšelis; auga kūnas bei vystosi raumenys; auga plaukai ant veido bei kūno; žemėja balsas; storėja ir riebėja oda, todėl gali atsirasti jaunatviškų spuogų; stiprėja lytinis potraukis, dėl to vaikinams kyla susidomėjimas lytiniais santykiais.

 

6. Vyrų reprodukcinė sistema

 

Berniukai gimsta turėdami dvi apvalias liaukas, vadinamas sėklidėmis, esančias apatinėje kūno dalyje prie varpos. Bręstant sėklidės pradeda gaminti milijonus spermos ląstelių, vadinamų spermatozoidais. Sėklos ląstelės gali gamintis tik esant 360 C temperatūrai – vienu laipsniu žemesnei nei normali kūno temperatūra. Kapšelis tarsi atlieka temperatūros matuoklio vaidmenį ir priglaudžia sėklides arčiau kūno, jei yra šalta, arba atitolina jas, kai yra per daug karšta, palaikydamas

sėklidėse lytinių ląstelių gamybai tinkamiausią temperatūrą. Kai vyksta ejakuliacija, iš varpos kartu su kitais skysčiais išskiriami milijonai lytinių ląstelių. Jei ejakuliacija įvyksta moters makšties viduje arba jos prieangyje, sėkla gali nukeliauti iki moters kiaušintakių. Jei ten yra moters kiaušinėlis, įvyksta apvaisinimas – sėkla apvaisina  kiaušialąstę.

GrįžtiĮ viršų

Vartotojo zona

Prisijungimo vardas:
Slaptazodis:
 
 
Pamiršai slaptažodį?
 

Reklama

 
www.perkuvaikui.lt/idomu/
sveikatostinklas.lt
isic.lt
jam studija
 
 
 
Apie mus

|

Sužinok

|

Laikraštis

|

Paslaugos

|

Pilietiškumas

|

Fotogalerija

|

Rėmėjai

|

Kontaktai
sprendimas: webmod, www.webmod.lt, TVS: webmodAdmin